Vyskupai – apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu ir malda savo įpėdiniams perdavė Šventosios Dvasios dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama gija suteikiama vyskupo šventimais. Vyskupams perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Vyskupai bendruomenėje regimu būdu perima paties Kristaus, Mokytojo, Gerojo Ganytojo ir Kunigo, pareigas. Ganytojas jam pavestoje vietoje bendruomenėje atstovauja patį Kristų. Drauge visi vyskupai liudija Visuotinės Bažnyčios vienybę, rūpinasi tikėjimo paveldo puoselėjimu.
Kunigai – vyskupo bendradarbiai ir pagalbininkai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Bažnyčios tradicijoje apaštalų įpėdiniai vyskupai savo kai kurias tarnystes perdavė jiems pavaldiems kunigams, kurie įvairiose srityse atlieka jiems pavestą pasiuntinybę bendruomenėje ar kokioje nors srityje, visada išsaugodami vienybę ir bendradarbiavimą su savo Ganytoju. Kunigai gali teikti Krikšto, Susitaikinimo, Eucharistijos, Santuokos, Ligonių patemimo sakramentus. Vyskupui leidus gali tikintiesiems teikti ir Sutvirtinimo sakramentą.
Diakonai – tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Įšventinant į diakonus rankas uždeda tik vyskupas, šitaip parodydamas, kad diakonas ypatingai susietas su vyskupu tarnavimo reikaluose. Diakonams šventimais suteikiama teisė tarnauti specialiose pasiuntinybėse: skelbti Evangeliją, pamokslauti, talkininkauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo meilės darbams, teikti Krikšto, Santuokos sakramentus, šventinti maldingumą skatinančius daiktus. Tas užduotis diakonai vykdo būdami pavaldūs savo vyskupo valdžiai. Tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus.